- privobyti
- ×privõbyti tr. 1. mėgdžiojant žvėrių, paukščių garsus privilioti, prišaukti juos artyn: Vobiką pataisyti iš juodvarnio sparno kaulelio, tai visokius paukščius geriausiai gal privobyti Sln. | refl. tr. Pnd: Kad kuo daugiau vilkų prisvobyt, į duobę inmetė padvėsusią avį Knv. 2. R, R421, MŽ264,570, N, Sdb vyliumi, gudrumu patraukti, palenkti savo pusėn: Kurie neliauja nuog griešijimo privobydami netvirtas dūšias… vaikai prakeikimo Ch12 Ptr2,14. ^ Subembėjusio senbernio merga neprivõbysi Tr. | refl. tr. Šmn: Võbijo võbijo, kol prisivõbijo tą berniokėlį Krs. Ir apsižvalgys, ir prisivobys tus, kurie šventą suderėjimą prastoja BBDan11,30. 3. Sur vyliumi, gudrumu prišaukti artyn, privilioti: Tais tad merga karališka… dangujęjų miesčionių savęsp akis apgręžė: teip, jog vėl ir širdį karaliaus ant pageidimo savęs palenkė, ir pasiuntinį dangaus savęsp ižg dangaus privobijo DP397. 4. vyliumi, gudrumu pritraukti, primasinti, prikalbėti (ką daryti): Privõbijo draugai, tokiuos stulpelius darom Jon. | refl. tr.: Kai pats nebegali [ko padirbti], reikia prisivõbyt [gėrimu] jaunų [į talką] Kpr. 5. prijaukinti, pripratinti: Ans privobijo prie rankų kiškį (zuikį), t. y. prigudino J. ^ Tu greičiau stirną privõbysi negu jauną merginą Tj. | refl. tr.: Prisivõbijau ir turiu Ssk. 6. refl. tr. su vargu, sunkiai prisitraukti, prisigabenti: Kol prisivõbiji, prisitrauki su virvėm tą sienojį iš dumblyno! Svn. \ vobyti; atvobyti; įvobyti; išvobyti; nuvobyti; pavobyti; parvobyti; privobyti; suvobyti; užvobyti
Dictionary of the Lithuanian Language.